valioti

2 valióti, -iója, -iójo tr. K.Būg, NdŽ, DūnŽ žr. volioti. 1. ritinti, ridenti: Valiók blomais šiaudus JI221. 2. refl. vartytis nuo vieno šono ant kito, raičiotis, ritinėtis: Valiójas parkritusi – tokia pasiutusi vaikas Krš. Ans an žeme valiójas – kokie drabužiai! Trk. Gluodenas jis nekanda – valiójas sau Vn. Pusnaktė[je] ji nubėgusi i ėmusi po tus miežius valióties Trg. Kur būs šlapios Užgavėnės, valiósias tie žydai po tus šlapumus Akm. [Masonas] ir valiojos, ir purtinos, ir niekaip nepastojo valnas BsV278(Klp). Valiójas susikibę dėl putbolo – i kaip mušties nora Krš. Bus geriau ir Joneliui su Sabaliuku valioties Žem. Valiójys kaip paršelis po purvyną Rdn. I nėko nepadarys – valiõčios, krisčio an žemės Kv. ^ Mirk iš juoko ir valiókias iš tų jaunų Krš. Juokias ir valiókias iš tokių kvaišelių Rdn. ║ apie girtą: Aš negersiu tiek daug, ka aš jau valiõčios Trk. Velnias gelba savo vaiką: pijokas valiójas šáltie, i nėko! Rdn. Kitas [prisigėręs] po grabes valiójas valiójas, aš pry to nepryejau Vn. Ka valióties – to nebuvo Šauk. Tokių gerų tėvų, o valiójas [girtas] Krš. Tegerie, tevaliójies – aš negainiosiuos Grd. Valiójas [girtas] kaip katinas nu valerijonų Rdn. | Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles ištiesė priš saulę, valiójas vejo[je] Žr. 3. vartyti (ppr. ligonį): Valiójo a tris metus – labai sirgo Krš. Už ką dykai tavi valiós?! Krš. 4. refl. nuolat gulinėti, voliotis: Nemiegtu, taip valiójuos Rdn. Ritinėjys, valiójys po lovą Kl. Mergos (dukterys) apyvoką apeina, aš valiójuos sau Rdn. Valiódamos tik nutuksi kaip kiaulė Krš. Jau tas valiójas kaip šuo parsenęs Krš. Senatvia, reiktų valióties, lengvinėti – dirbu kaip kumelė Krš. Graži, šiltà, neparvažiuos, valiósias pajūrė[je] Krš. ║ gulėti, vartytis (ppr. apie ligonį): Valióties po lovą – neb gyvenimas, peilis, geriau mirti Rdn. Nuvirsu kada, i viskas, ka tik nereiktų an lovos valióties Krš. Po lovą valiõtumys – dar blogiau, ir supūtumi žmogus begulėdamas Lks. Jei pavyks [išgyti], atsistos an kojų, o ne – i valiókias Krš. 5. voliojantis, raičiojantis išguldyti: Pasiutę krupmaušiai – kaip miežius valió[ja]! Krš. 6. valkioti, tąsyti: Ko valióji švarkelį an žemės?! Rdn. Kam ten aną valióji, draskai?! DūnŽ. ║ niokoti, trypti: Kad nemytų, nelaužytų uosinės tvorelės, kad nemytų, nevaliotų žaliosios rūtelės LTR(Plv). 7. refl. būti ne vietoje, nesaugomam, mėtytis, vadalotis, valkiotis: Suėsk tą srubą, ka nevaliõtųs DūnŽ. Valiójas, suėsk tą kiaušelį – kas čia vyruo? Rdn. Valiósias liuob traktoriai pagroviais – gėrė traktorninkai Rdn. Šaukštai, lėkštės valiojosi asloje sp. | prk.: O, tada dirbom lietuviai: kiek aukso valiójas, o daba vagam Krš. Prieglaudos yra, pakeliais žmonys nevaliójas Krž. Nėkas nevaliójas: numiršti, visi skuba laidoti Jdr.

◊ ×dur̃nių valióti

1. kvailioti, pokštauti: Ka būtų sunkesnė skrynia, į apačią įdės akmenų – teip dur̃nį valiójo Plt.

2. dykinėti, tinginiauti: Nėkame nedirba, dur̃nį i valió[ja] visi Trk. Sako, aš tai dur̃nių valióju – piningų turu saujėms Kl.

juokùs valióti kvailioti, pokštauti: Reik mitrio žmogaus didliai – juokùs valió[ja] Gršl.

pininguosè (po áuksą) valiójasi apie labai turtingą: Tu turbūt piningūsè valiójys Krš. Kaip kas po áuksą valiójas, tam juodam blogiau Krš. po pur̃vą valióti šmeižti: Kodėl žmogus esi vis po pur̃vą valiójamas?! Krš.

sáulė žemè valiójas apie gražų, giedrą orą, giedrą dieną: Kokios darbo dienos – sáulė žemè valiójas Trk. Graži tei graži, sáulė žemè valiójas, ale ką ėste [po sausrų]! Krš.

\ valioti; apsivalioti; išvalioti; nuvalioti; pavalioti; prasivalioti; prisivalioti; suvalioti